Kaip pamatyti tuos, kurie slepiasi?

Romualdo Barausko nuotr.

Miškas pilnas gyvybės, tačiau vaikštinėdami retai kada sutinkame laukinį gyvūną, išskyrus tuos atvejus, kai pavyksta pamatyti nubėgančią stirną ar šmurktelinčią lapę. Kita vertus, apie tikrą susitikimą su vilku, šernu ar briedžiu turbūt mažai kas ir svajoja. Bet ir juos galima susitikti… saugiai ir be baimės. Kaip? Atsakymas – pėdsekystė!

Tai saugus ir įdomus, pastabumą ugdantis ir smalsumą žadinantis būdas pažinti miško gyventojus, jų gyvenimo būdą bei įpročius. Gyvūnai palieka ne tik savo letenų pėdsakus, jie, kaip ir žmonės, visur, kur tik eina, palieka kokį nors ženklą apie save, pavyzdžiui, augalų nuograužas, ekskrementus, ant augalų užkibusius kailio šerius, draskymo žymes ant medžių ir pan. Kai tik išmokstame šias veiklos žymes pastebėti ir atpažinti, kas jas paliko, miškas staiga atgyja ir pradeda pasakoti įvairiausias istorijas.

---

Kviečiu registruotis į smagias, įdomias, įtraukiančias, pastabumą ir kantrybę ugdančias GAMTOS PĖDSEKYSTĖS edukacijas ir vaikams, ir ne vaikams.

Išmoksite „skaityti” ne tik gyvūnų pėdas, bet ir kitus gamtos ženklus.

---

Kur ir kada ieškoti pėdsakų?

Geriausia pradėti nuo miško keliukų, kvartalinių linijų ar atvirų vietų, pro kurias dažnai vaikšto žvėrys. Prie vandens telkinių ar pelkių pakraščių taip pat gausu gyvūnų pėdsakų – čia jie geria, maudosi ar ieško maisto. Pėdsakai geriausiai matomi minkštame paviršiuje – purioje dirvoje, smėlyje, šlapioje samanų paklotėje

Kaip ieškoti pėdsakų?

Svarbu eiti lėtai, stebėti ne tik žemę, bet ir aplinką: nuskabytos šakos, šviežiai sujudinta žemė, net paukščių elgesys gali būti užuomina, kad būta miško žvėries.

Kokių gyvūnų pėdsakus galima aptikti?

Miške ir jo pakraščiuose dažniausiai aptinkami stirnų, šernų, lapių, kiškių, elnių, briedžių ir net lokių pėdsakai. Plėšrūnų vilkų ar lūšių pėdsakai – visada malonus atradimas.

Kaip nustatoma, kas paliko pėdsaką?

Pirmiausia, žinoma, pagal pėdsako dydį ir formą, gylį (dideli gyvūnai palieka gilesnius įspaudus); pirštų skaičių, nagų žymes; ar pėdsakai labai išsibarstę, ar maždaug tiesioje linijoje (pavyzdžiui, vilkai eina tiesiai, o šunys – laksto tai šen, tai ten); pagal letenos pagalvėlių įspaudus ir jų skaičių. Kiekvienas gyvūnas turi savitą eisenos būdą ir unikalią, tik jam būdingą pėdą.

Ar sekti gyvūnų pėdsakais tikrai saugu?

Taip, jeigu laikomasi atsargumo. Teorinė galimybė sutikti laukinį gyvūną egzistuoja, tačiau dauguma jų vengia žmogaus. Svarbu neiti į tankius brūzgynus, nekišti rankų į urvus ar dreves. Pastebėjus kraujo žymes ar šviežius plėšrūno pėdsakus, geriau pasitraukti ir netrukdyti.