Meškos gyvena ir gyvens šalia mūsų: kaip draugiškai sutarti?

Apie meškas smagu skaityti feisbukuose ir naujienų portaluose, tada viskas skamba kaip pramoga. Bet visai kitas jausmas yra sutikti mešką ne ekrane, o iš tikrųjų – miške ar prie savo namų slenksčio. Taip nutinka ir nutiks vis dažniau, nes meškos gyvens šalia mūsų, o mums teks prisitaikyti ir pakeisti įpročius.

Tikra istorija

Pusė bėdos, jeigu pamatote mešką iš tolo ar važiuodami automobiliu. Dar beveik nieko tokio, jeigu pro savo namų langus saugiai stebite, kaip ji šeimininkauja jūsų kieme. Bet kartais susitikimas ištinka kaip perkūnas iš giedro dangaus – akis į akį. Panašiai pačiame grybavimo sezono įkarštyje nutiko vienam uteniškiui. Jis pasilenkė nupjauti grybą, atsitiesia – meška!!! Tiesa, ne kaktomuša, atstumas tarp jo ir žvėries buvo maždaug 20 metrų, bet kojas pakirto kaip reikiant. Meška tuo metu buvo atsistojusi ant dviejų kojų. Tokia poza nėra jos agresijos ženklas, meška taip tiesiog geriau mato ir smalsiai apžiūrinėja aplinką. Grybautojas, buvęs eigulys, nesutriko: iškėlė rankas aukštyn (taip atrodome didesni ir galingesni) ir atatupstas labai iš lėto ėmė trauktis atgal iki automobilio.

Kai grįžo namo (už maždaug 30 km), iš baimės nutirpęs veidas dar nebuvo atitirpęs…

Meškos dar nemiega

Nors paprastai tokiu metu meškos jau migdosi žiemos miegui, šiemet jos dar nemiega. Vaizdo įraše – įrodymas: šviežutėliai meškos pėdsakai ant pirmo sniego Utenos rajone! Gali būti, kad neužmigs ir slampinės visą žiemą, jeigu ši nebus šalta, o maistas bus letena pasiekiamas.

Kq meškos „valgo"?

Viską. Vasarą – uogas ir vaisius, žolę, šaknis ir riešutus, vabzdžius, žuvis, peles ir voveres, labai mėgsta medų, bet avilius varto ne tik dėl jo – bičių lervos irgi yra jų delikatesas. Gali būti, kad ši meškutė kaip tik ėjo į kokią sodybą avilių vartyti ir maisto likučių konteineryje sau vakarienės ieškoti.

Ko joms iš mūsų reikia?

Anksčiau medų iš avilių vagiančias ar daiktus vartančias meškas matydavome nebent animaciniuose filmukuose ir laidose apie laukinę gamtą. O dabar žmonės jas sutinka realybėje ir ne tik miškuose ar atokiose sodybose, bet ir miesto gatvėse.

Gal meškutės serga ir eidamos arčiau žmonių prašo jų pagalbos? Ne, tai tik mitas, kad „į žmones” einančios meškos serga arba yra pasiutusios. Dažniausiai jos sveikos ir viskuo patenkintos, tiesiog alkanos ir ieško maisto; arba... labai smalsios – tyrinėja aplinką. Geriausia pagalba – netrukdyti.

Meška netoliese. Kaip elgtis?

Skirtingose situacijose mus ištinka skirtingo dydžio baimė: viena yra pamatyti mešką už 100 metrų miške, kas kita – sėdint automobilyje; dar kitaip jaučiamės, kai ji kuičiasi mūsų namų kieme ir jau visai kitaip, kai ji kvėpuoja į nugarą. Tačiau visoms situacijoms galioja viena pagrindinė taisyklė: NEPANIKUOTI ir NEBĖGTI.

Jeigu esate namuose, o meška kieme – neikite lauk, kol meška neatsitrauks. Pastebėję prie sodybos ar gyvenvietėje, praneškite apie ją numeriu 112. Informacija bus perduota atsakingoms aplinkosaugos institucijoms. Tai ypač aktualu, jeigu gyvūnas elgiasi neįprastai ar nuolat lankosi tame pačiame ūkyje.

Jeigu sutikote mešką:

●      Sustokite ir įvertinkite atstumą.

●      Nepriartėkite ir venkite akių kontakto.

●      Lėtai atsitraukite ta kryptimi, kuria atėjote.

●      BĖGTI NEREKOMENDUOJAMA, nes bėgantis žmogus meškai gali atrodyti kaip grobis.

●      Jei gyvūnas pasirodo pernelyg arti, iškelkite rankas, kad atrodytumėte didesni, kalbėkite ramiu balsu ir iš lėto, ramiai traukitės atgal. Toks elgesys leidžia meškai suprasti, kad nesate lengvas grobis ir neketinate provokuoti konflikto.

●      Jeigu sutikote mešką važiuodami automobiliu, sustokite lėtai ir saugiai, neatidarykite langų, likite automobilyje, šiukštu, nelipkite fotografuoti. Mešką stebėkite iš tolo ir važiuokite tik tada, kai ji pati pasitrauks.

Nenorite nekviestų svečių? Pasistenkite nekviesti

Lietuvoje meškų visada buvo mažai, tačiau pastaraisiais metais jų populiacija po truputį atsigauna. Skaičiuojama, kad šiuo metu šalyje gyvena iki maždaug dvidešimt meškų. Tai vis dar labai mažai, bet tokio dydžio žvėries tiesiog neįmanoma nepastebėti.

Meškos gyvena ir gyvens šalia mūsų, todėl turime ne tiesiog bijoti, o mokytis su jomis sugyventi.

Meškoms rūpi ne žmonės, o maistas jų namuose ir kiemuose. Meškos tingios – pirmiausia renkasi lengviausiai pasiekiamą ir iš toli užuodžiamą energijos šaltinį – maisto likučius konteineriuose, atsargas lauko sandėliukuose, pašarus gyvūnų šeryklose ir pan.

Todėl pirmiausia, ką galime padaryti norėdami išvengti nekviestų svečių – šiukšlių konteinerius, kompostą, pašarus, grūdus laikyti sandariuose konteineriuose uždarose patalpose; rekomenduojama įsirengti ir elektrinį aptvarą aplink avilius bei šeryklas.

Kuo mažiau pagundų – tuo retesni bus neprašyti svečiai.

Palinkėsime sutikti mešką – bet tokiu būdu, kad širdis suspurdėtų, o ne sustotų.