Rugsėjis – vilkų kaukimo metas. Ar saugu jų klausytis?

Vasarą mes, žmonės, tampame atidesni gamtai. Lėčiau vaikštome, labiau klausomės, pasilenkiame pažiūrėti, kaip ir kuo gyvena vabalai ir skruzdėlės. Prasidėjus rudeniui tarsi grįžtame į savo reikalų  „burbulus”: palydime į pietus išskrendančius paukščius ir mums atrodo, kad gamtos gyvenimas baigėsi.

Nieko panašaus.

Rugpjūtį ir rugsėjį miškas gyvas ir pilnas garsų kaip niekad. Sujuda elniai. Tai jų rujos

metas, tad ieškodami patelių jie ir vaikšto daugiau nei paprastai, ir daug bei garsiai

baubia, ypač anksti ryte ir vakare.

Rugsėjį suaktyvėja ir vilkų bendruomenės: vasarą gimę vilkiukai jau būna ūgtelėję, tad gaujų vyresnieji pradeda mokyti juos medžioti. Be to, vilkai ruošiasi žiemai – keliauja ieškodami lengvesnio ir stambesnio grobio, kuriuo, deja, neretai tampa rujos išvarginti elniai.

Romualdo Barausko vaizdo įrašas.

Tai pats geriausias metas išgirsti staugiantį vilką. Skamba šiurpokai? Tačiau tai įdomi ir saugi patirtis ir suaugusiesiems, ir vaikams.

Kada geriausia klausytis staugiančių vilkų?

Klausymui tinkamiausias metas – rugpjūtis ir rugsėjis, kai baigiasi vasaros ramybė ir vilkai pradeda aktyviau žymėti teritoriją, kaukdami bendrauja tarpusavyje.

Žiemą kaukiančius galima išgirsti poravimosi laikotarpiu – sausio ir vasario mėnesiais. Pavasarį ir vasarą vilkai būna tylesni, nes augina jauniklius.

Vilkai aktyviausi sutemus ir naktį, tad ir kaukiančius juos geriausia išgirsite vakare arba ankstyvą rytą, kai miškas dar gana ramus.

Kur jų klausytis?

Ne tik gūdžiame miške. Vilkai gyvena miškingose vietovėse, bet dažnai pasirodo ir

pievose ar prie vandens telkinių. Svarbiausia – rami, atokiau nuo intensyvaus žmonių judėjimo esanti vieta.

Ar besiklausant galima sutikti vilką ar vilkiuką?

Tokia galimybė yra, bet ji labai maža. Vilkai žmogaus vengia, dažniausiai pasitraukia dar prieš jam priartėjant. Jeigu vis dėlto pasitaikytų juos pamatyti – likite ramūs, nebandykite prie jų priartėti ar persekioti: tiesiog stebėkite iš toli.

Kaip elgtis klausantis vilko staugimo?

Stenkitės būti kuo tylesni – kalbėkite pašnibždomis, nedarykite staigių judesių, nekelkite triukšmo. Žibintuvėlį turėkite, kad jaustumėtės saugesni, tačiau juo be reikalo nešvieskite. Svarbiausia – nebandykite vilkų vilioti ar erzinti. Tiesiog klausykitės ir stebėkite aplinką.

Kaip atpažinti, kad kaukia būtent vilkas?

Vilkų kaukimas yra  „gilesnis” ir ilgesnis nei šunų. Dažnai prasideda vieno vilko balsu, į kurį atsiliepia kiti ir šie susilieja į bendrą chorą – tai tarsi vilkų  „pokalbis“. Vilkų kaukimas kitoks nei šunų – jis vientisas, tolygus, toli girdėti.